Duomenų apsaugos priemonės
Duomenų apsaugos priemonės
Kompiuterių virusas yra programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas (ar bylas), įterpdama į jas savo pačios kopijas (ar perdirbtus variantus), ir šitaip pakenkia programų darbui. Įsitikinus, kad kompiuteris užkrėstas virusu, nereikia panikuoti. Programos, skirtos kovoti su virusais, vadinamos antivirusinėmis programomis, geba atpažinti juos ir pašalinti. Tereikia laiku susivokti, kad kompiuteris yra infekuotas ir turėti patikimą antivirusinę programą, kuri atstatys kompiuterio darbą į vėžes ir išvalys
Nuo nepageidaujamų virusų. Kovai su virusais pasitelkiamos specialios programų sistemos, kurios dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis. Jų pagrindinė funkcija – egzistuojančių virusu suradimas. Pirmiausia, keletas patarimų, kaip efektyviai naudotis šiomis programomis ir apsisaugoti nuo kibernetinių virusų: 1) neužmiršti ir nuolat naudotis antivirusinėmis programomis; būtinai tikrinti naujai atsineštus diskelius, CD-ROM diskus, iš interneto parsisiustas bylas, ir pan. 2) jei yra galimybė, naudoti kelias skirtingų tipų antivirusines programas, nes viena programa paprastai visų virusų neatpažins (tačiau paprastai dvi antivirusinės ne pripažįsta viena kitos, rodydamos kaip esamą virusą); 3) visuomet turėti sisteminį diskelį, iš kurio būtų galima pakrauti kompiuterį. Jį galima įsirašyti, komanda “sys c: a:”; arba Windows terpėj – “Start/Settings/Control Panel/Add Remove Programs/Startup disk”; komanda “Create Disk” sukurs jums pakrovimo diskelį; 4) turėti svarbiausių dokumentų atsargines kopijas diskelyje. Norint apsaugoti duomenų ir programų saugumą, pirmiausia kompiuteryje turėtų būti programos - revizoriai. Jos naudojamos atliekant ankstyvąją virusų diagnostiką ir turi du darbo etapus: revizoriai atsimena duomenis apie programų ir diskų sisteminių sričių (kelties sektoriaus ir sektoriaus su disko paskirstymo lentele) būklę. Po to revizoriai gali kiekvienu momentu palyginti esamą jų būklę su pradine. Jei randamas neatitikimas, “prikibęs” prie programos virusas, apie tai pranešama vartotojui. Tai suteikia galimybe nustatyti užsikrėtimą virusu iki tol, kol jis dar nepadarė didelių nuostolių. Be to, programa - revizorius gali rasti viruso užkrėstas” bylas.Taigi šios programos gali “išgaudyti” ir žinomus, ir visai nežinomus virusus. Programų - revizorių pavyzdžiai: “ASP Integrity Toolkit”, esanti sistemos “Dr. Solomon’s Anti-Virus Toolkit” sudėtyje, "Integrity Master” ir “VDS”, dirbančios DOS terpėje. Laipteliu žemiau - programos – filtrai, dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis. Jos “gyvena” kompiuterio operatyviojoje atmintyje ir perima tuos kreipinius i operacinę sistemą, kuriuos virusai naudoja dauginimuisi ir kenkimui. Apie tai jos praneša vartotojui, kuris gali leisti atlikti atitinkamą operaciją ar ją uždrausti. Pagrindinis programų filtrų privalumas tas, kad jos gali nustatyti ankstyvos stadijos virusą, t.y. kol jis dar nespėjo išplisti ir pakenkti, tačiau gali pasitaikyti ir melagingų įspėjimų, susijusių su kitų programų veikla. Tuo būdu, nuostolius dėl virusų galima sumažinti iki minimumo, ir pavyzdžiais gali būti “SECURE” ir “FluShot” programos. Toliau, programos - detektoriai (skeneriai). Jos suteikia galimybę rasti bylas, kurios užkrėstos kokiu nors žinomu virusu. Detektoriai tik suranda virusą, bet nuo jo “neišgydo”. Virusas gali būti randamas pagal parašą, t.y. pagal jam būdingų baitų kombinaciją. Šiose programose yra virusinių parašų bankas, kuriame yra surašytos virusų rūšys ir jų skaičius. Detektoriai gali tikrinti nurodytus diskus ar bylas. Daugelis jų turi užkrėstų bylų naikinimo priemones. Dirbant su programomis detektoriais, reikia jas reguliariai (bent kas 1-3 mėnesius) atnaujinti, t.y. dirbti su konkrečios programos paskutine versija, galinčia surasti ir naujai pasirodžiusius virusus. Tokios veikiančios antivirusinės programos pavyzdžiais galėtų būti sistemos: “Doctor Web” (“gydo” ir trina. Aprašyta 15 867 virusų) ir “FindVirus”. Pastaroji yra viena tobuliausiu antivirusinių priemonių. Šia sistema galima aptikti daugiau nei 10 000 virusų. Be to, pakete yra virusų enciklopedija, kurioje aprašyti įvairūs virusai ir jų poveikis kompiuteriui. “AntiVir Personal Edition Free” suranda ir ištrina 50 000 virusų: http://www.free-av.com/. Programos “Doctor Web”, “Norton Antivirus” ir “McAfee Virscan” turi ir nežinomų virusų paieškos algoritmus, vadinamus “heuristic analysis”, kurie ieško dar negirdėtų virusų pagal tai, ar paleista tikrinama byla primena virusų veikimo mechanizmą. Ir galiausiai, programos - daktarai. Tai antivirusinės programos, ne tik surandančios virusus, bet ir išgydančios nuo jų. Jos iš “užkrėstos” programos ar disko “išmeta” virusą, t.y. grąžina programą i ta būseną, kuri buvo prieš “užsikrečiant”. Bylos, kurių grąžinti, paprastai tampa nedarbingomis arba išmetamos. Pavyzdžiui, programa “F-Prot” atpažįsta daugiau nei 7000 virusų ir apie 85% atvejų nuo jų išgydo. Net ir naudojant visas apsaugos priemones, virusas gali “prasiskverbti” į sistema. Jei pastebimi kompiuterio užkrėtimo simptomai (sulėtėja kompiuterio darbas, neatsidaro bylos, atsiranda nebūdingi menių langai, ir kiti netikėtai atsiradę pasikeitimai), rekomenduojama: 1) Nepanikuoti, t.y. neskubėti priimti gerai neapgalvotus sprendimus. Dėl neapgalvotų veiksmų galima ne tik netekti dalies bylų, kurias buvo galima išsaugoti, bet ir pakartotinai sistemą užkrėsti. 2) "Nukirsti" visus kompiuterio kontaktus su "išoriniu pasauliu”, t.y. jį izoliuoti. Reiktų atjungti elektroninio pašto sistemą, ryšį su internetu, ir pan. Svarbu patikrinti kompiuterį jame esamomis antivirusinėmis programomis. Būtina išjungti kompiuterį, kad virusas netęstų savo griaunamųjų veiksmų. 3) Nustatyti “užsikrėtimo” kilmę ir laipsnį. Pasistengti prisiminti visus atliktus veiksmus kompiuteryje ir atsiradusius užkrėtimo simptomus. Gal, sakysime, pažįstamas buvo paskolinęs diskelį. Jei taip, būtina jį patikrinti. Reikia tiksliai žinoti, kas atsitiko sistemai: ar pažeistas kietas diskas, ar didėja daromi nuostoliai, t.y. ar toliau tęsiasi kenkėjiška viruso veikla, ir pan. Jei neturite pakankamos kompiuterio gydymo patirties ar žinių, kreipkitės pagalbos i aukštesnės kvalifikacijos vartotojus. Daugiau informacijos apie įvairias antivirusinės programas galite rasti: 1) “Symantec” kompanijos produktas “Norton AntiVirus” – tai populiariausia pasaulyje antivirusinė programa. Ji perspėja ir apsaugo vartotoja, benaršantį po internetą, gaunanti informaciją iš diskelių, CD-ROM, peržiūrintį elektroninio pašto žinučių “priedus”, ir pan.: http://www.symantec.com 2) “McAfee” kompanijos “Virscan” – populiari antivirusinė programa, atliekanti analogiškas “Norton AntiVirus” funkcijas: http://www.macafee.com 3) “Antivirus Toolkit Pro” charakteristikos: kenksmingų programų ir virusų paieška bylose, įkrovos sektoriuje ir operatyvine atmintyje, pašto dėžučių tikrinimas, ir pan.: http://www.avp.com 4) "Avast32" – nauja modulinės architektūros, su rezidentine apsauga, sisteminiu monitoriumi, virusų skeneriu, ir pan. programa: http://www.avast.com 5) "Dr.Web" - http://www.dials.ru/english/home.htm 6) Kai kurių nemokamų (bet tikrai vertų dėmesio) antivirusinių programų sąrašas: http://www.nonags.com/nonags/av32.html Tarsi praūžus pavasariniam uraganui - virusui “I LOVE YOU”, kompanija "Computer Associates International" išleido nemokamą antivirusinę programinę įrangą ir ją galima gauti, apsilankius kompanijos svetainėje. “Mail Watcher” ir “eTrust” yra specialiai sukurti individualių vartotojų asmeniniams namų kompiuteriams. Šie du produktai apsaugo vartotojus nuo dažniausiai virusų naudojamų dokumentų tipų, “peržiūri” elektroninio pašto žinučių “priedus” prieš juos atidarant, bei užblokuoja visus bandymus pakenkti informacijai kietajame diske. Tai, sakyčiau, nebloga alternatyva, kai nėra galimybes nusipirkti nepigias antivirusines programas ir jų naujas versijas, ar kas savaitę atnaujinti programinę įrangą. Elektroninis paštas be kompiuterinių virusų Daugelis įmonių, vykdydamos įprastinę savo veiklą, jos jau nebeįsivaizduoja be interneto ir elektroninio pašto. Interneto pagalba vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais, ieškoma naudingos informacijos, parsisiunčiama įvairi programinė įranga. Elektroninis paštas užtikrina operatyvų ir malonų bendravimą su suinteresuotomis pusėmis, supaprastina apsikeitimą įvairaus pobūdžio informacija ir duomenimis, padeda kurti įmonės įvaizdį. Taip pat elektroniniu paštu naudojasi ne tik įmonės, bet ir atskiri asmenys. Dabartinėje informacinių technologijų visuomenėje didžioji dalis kompiuterinių virusų plinta ir pasiekia galutinius vartotojus per elektroninį paštą. Kai kuriais atvejais net ir pažįstami, kolegos ar partneriai, užkrečia Jūsų kompiuterį elektroninio pašto pagalba to net nežinodami ir juo labiau nenorėdami. Kompiuterinis virusas gali padaryti nemažai žalos tiek kompiuteriui, tiek ir pačiai įmonei. Būtent todėl, mes galime padėti apsisaugoti Jums nuo kompiuterinių virusų. Efektyviausia elektroninį paštą apsaugoti nuo kompiuterinių virusų yra instaliuojant pašto (mail) serveryje antivirusinę programą, kuri automatiškai tikrina įeinančius ir išeinančius laiškus, pati parsisiunčia paskutiniuosius atnaujinimus apie pasirodžiusius naujausius kompiuterinius virusus. Pavyzdžiui, UAB “Technologijų skliautai” platina, įdiegia ir prižiūri “Kaspersky Lab International” Ltd. sukurtas kompiuterines antivirusines programas Puikus būdas patikrinti savo kompiuterį nuo virusų netgi neturint antivirusinės programos Netgi neturint antivirusinės programos, galima apsisaugoti nuo virusų ir skenuoti savo kompiuterį. Kaip tai padaryti? Šiuo metu jau yra sukurtos internetinės antivirusinės programos kurios praskenuoja kompiuterį, randa ir ištrina jame esančius virusus. Tai ganėtinai patogu neturint kitos apsaugos programos.