Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programa, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

Kai kurie iš virusų atlieka kenksmingus veiksmus – naudoja kompiuterio resursus kriminaliniams tikslams, trina ar persiunčia vartotojo dokumentus, mokėjimo kortelių duomenis ir pan., todėl dažnai painiojami su Trojos arkliais (trojanais).

Kirminas – programa, kuri sklinda tinklais. Tai jis daro išnaudodamas kompiuterių, sujungtų į tinklą, spragas. Kirminui nereikia žmogaus tarpininkavimo, kaip virusui. Kartą paleistas, jis plinta visiškai automatiškai.

Stuxnet yra 2010 m. atrastas labai didelis (pusės megabaito), neįprastai sudėtingas Interneto kirminas kurio tikslas, tikėtina, buvo sukelti nežinomos pramoninės mašinos avariją ar katastrofą.
Plačiau >> 

Trojos arklys, trojanas – programa, atliekanti nepageidautinus veiksmus be kompiuterio naudotojo žinios. Pavadinimas kilo iš Trojos arklio.

Šiuolaikiniai Trojos arkliai dažniausiai būna trijų rūšių:
kirminams artimos programos, kurias paleidus, šios ima platinti savo kopijas kompiuterių tinkluose. Daugumą tokio tipo programų galima išnaikinti, naudojant antivirusus. Apsisaugoti padeda ir IP filtrai;
nuotolinio valdymo programos, tokios kaip Back Orifice ar NetBus. Pastarosios menkai tesiskiria nuo „legalių“ programų, kurias naudoja kompiuterių specialistai nuotoliniam administravimui. Apsisaugoti nuo šių programų galima naudojant IP filtrus, antivirusai aptinka tik dalį šių programų;
ko gero, pavojingiausi iš Trojos arklių – programos, skirtos informacijos grobimui: pastarosios persiunčia svarbią informaciją (pvz., banko sąskaitų duomenis) pašaliniams asmenims, neretai – naudodamos paprastą el. paštą ar žiniatinklio svetaines; apsisaugoti nuo jų keblu, antivirusai jas aptinka retai, IP filtrai būna menkai efektyvūs.
Kai kada pasitaiko paprastų kenkėjiškų programų, kurios paleistos tiesiog ištrina failus ar pan. Apsisaugojimo būdai nuo pastarųjų – rezervinės duomenų kopijos, saugios, naudotojų ir programų kontrolę vykdančios OS (UNIX, Linux, specialiai perkonfigūruotos Windows versijos). Nors šios programos turi būdingiausią Trojos arklių bruožą – vykdo nepageidautinus veiksmus be leidimo, daugelis kompiuterių naudotojų jų Trojos arkliais nelaiko.

Kai kuriais atvejais tokių programų priskyrimas Trojos arkliams gali būti labai sąlyginis: tai gali būti, pvz., disko inicializacijos programa (Fdisk), sukonfigūruota automatiniam darbui, tačiau naudotojui pateikta kaip žaidimas. Tokiu atveju programa laikytina Trojos arkliu tik dėl jos pateikimo (dėl to, kad apgautas jos naudotojas).

Labai artimos Trojos arkliams yra įvairios šnipinėjimo ir pan. programos (Spyware), platinamos kaip priemonės darbdaviui sekti darbuotoją. Šių programų gamintojai neigia, kad tai yra Trojos arkliai, nors šios programos turi tipiškus Trojos arklių bruožus (atlieka vienus ar kitus veiksmus be tiesioginio kompiuterio naudotojo žinios ir leidimo). Paplitęs įsitikinimas, kad darbdavys turi teisę kontroliuoti darbuotojo susirašinėjimą el. paštu ir pan., tačiau šis klausimas yra abejotinas teisiškai. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia darbuotojų sekimą, tel. pokalbių pasiklausymą ir t. t., todėl labai tikėtina, kad teisminis šio klausimo nagrinėjimas baigtųsi darbdavio nenaudai, ypač, jei darbdavys tokiu atveju sužinotų su darbuotojo asmeniniu gyvenimu susijusią informaciją.

Kompiuteriniai virusai išnaudojantys „PowerPoint“ saugumo spragą

Virusas plinta elektroninio pašto laiškais kartu su pristatymo byla, pridėta prie tokio laiško. Laiške siūloma vartotojui atidaryti bylą, kurioje neva yra 18 erotinio turinio skaidrių. Atidarius pristatymo byla, įdiegiamas kompiuterinis virusas, kuris registruoja vartotojo kompiuterio klavišų paspaudimus bei sudaro galimybę viruso autoriui vėliau prisijungti prie tokio kompiuterio vartotojui nežinant, diegti į pažeistą kompiuterį kenksmingas programas ar panaudoti pažeistą kompiuterį kitoms saugumo atakoms atlikti.
Patartina atsargiau atsidarinėti įtartinas bylas.

Paskutinį kartą keista: antradienis, 2015 kovo 17, 22:33